MERKISDAGAR

ĶSLENSKRAR LEIKLISTARSÖGU





Smelliš į myndina til aš stękka hana
Alfred Andrésson, teikning eftir Halldór Pétursson

Alfred Andrésson

100 įra minning 1908 - 21. įgśst - 2008

Alfred Andrésson fęddist ķ Reykjavķk 21. įgśst 1908 ķ Reykjavķk. Foreldrar hans voru Andreas Folmer Nielsen frį Leišarhöfn viš Vopnafjörš og kona hans, Gušnż Jósefsdóttir frį Uppsölum ķ Flóa. Fyrsta hlutverk hans hjį Leikfélagi Reykjavķkur var lķtiš žjónshlutverk ķ Októberdegi įriš 1931 og komst einn gagnrżnandinn žį svo aš orši aš hann hefši ekki žurft aš segja neitt og tekist žaš framśrskarandi vel. Hęfileikar Alfreds duldust engum frį fyrstu stund sem mešal annars sést af žvķ aš nęsta vetur, 1932-33, kom hann fram ķ sex sżningum meš félaginu.

Fyrsta buršarhlutverk Alfreds var séra Arthur Fear ķ Allt er žį er žrennt er įriš 1935. Var helstu leikdómendum žį löngu oršiš ljóst aš gįfa hans žyrfti aš skólast; til dęmis hvatti Vilhjįlmur S. Vilhjįlmsson til žess ķ Alžżšublašinu haustiš 1936 aš hann yrši kostašur til leiknįms "žvķ aš tvķmęlalaust er Alfred Andrésson besti skopleikari, sem viš eigum og ég hef séš." Ašstęšur Alfreds voru žó ekki meš žeim hętti aš hann hefši tök į žvķ, enda voru žetta krepputķmar hjį žjóšinni. Eftir aš seinni heimstyrjöldinni lauk dvaldist hann žó einn vetur ķ Kaupmannahöfn viš leiklistarnįm įsamt eiginkonu sinni, Ingu Žóršardóttur leikkonu. Žau Alfred og Inga, sem var einnig ķ röš fremstu leikenda, gengu ķ hjónaband įriš 1938 og eignušust eina dóttur, Lailu.

Alfred Andrésson er einn snjallasti kómķker sem Ķslendingar hafa eignast; margir, sem muna hann sjįlfan, telja aš viš höfum engan įtt honum snjallari. Hann hafši alla kosti gamanleikarans: röddin var björt og hljómmikil, textaframburšurinn frįbęrlega skżr, svipbrigšin lifandi. Ķ vaxtarlagi samsvaraši hann sér vel, bar sig öllum betur į svišinu og var einstaklega lipur ķ hreyfingum. Tķmaskyn hans ķ leiknum var óbrigšult. Hann hafši mjög góša söngrödd og flutti gamanvķsur meistaralega. Žaš var žvķ engin furša žó aš hann yrši snemma eftirsóttur į skemmtunum af öllu tagi. Hann var ein stęrsta stjarnan ķ revķusżningum Reykjavķkur Annįls og Fjalakattarins į fjórša og fimmta įratugnum og sķšar stofnaši hann og rak Blįu stjörnuna ķ Sjįlfstęšishśsinu viš Austurvöll įsamt žeim Indriša Waage og Haraldi Į. Siguršssyni.

Žó aš ótrślega kunni aš hljóma var Alfed aldrei fyllilega sįttur viš žessar vinsęldir; hann žrįši alltaf višurkenningu sem dramatķskur leikari. Hann réši sig žó ekki til Žjóšleikhśssins, žegar žaš tók til starfa, heldur kaus aš starfa aš mestu utan žess, ašallega meš L.R. og Blįu stjörnunni. Mešal helstu hlutverka hans į žessum tķma mį nefna Khlestakov ķ Eftirlitsmanni Gogols, Billy Bartlett ķ gamanleiknum Gręnu lyftunni, Pabba ķ samnefndum leik eftir fręgri sjįlfsęvisögu Clarence Day, Gaston Valtier ķ franska gamanleiknum Skóli fyrir skattgreišendur og Crooks ķ Mśsum og mönnum Steinbecks.

Alfred var mikill safnari aš upplagi og skildi eftir sig stórt safn leikhandrita og annarra gagna sem margt er nś komiš ķ Leikminjasafn Ķslands. Er žaš ekki sķst aš žakka dóttur hans, Lailu, sem hefur veriš safninu sannur haukur ķ horni frį upphafi. Sķšustu įrin sem hann lifši glķmdi hann viš erfišan hjartasjśkdóm sem varš honum aš lokum aš aldurtila. Hann lést 24. desember 1955, ašeins fjörutķu og sjö įra gamall og varš allri žjóšinni harmdauši.

Smelliš į myndina til aš stękka hana  Smelliš į myndina til aš stękka hana
Smelliš į myndina til aš stękka hana


Smelliš į myndina til aš stękka hana Smelliš į myndina til aš stękka hana
Smelliš į myndina til aš stękka hana Smelliš į myndina til aš stękka hana
Smelliš į myndina til aš stękka hana Smelliš į myndina til aš stękka hana
Smelliš į myndina til aš stękka hana Smelliš į myndina til aš stękka hana

Um listamanninn
Leikminjasafn Ķslands - forsķša